- klėbininkas
- klėbiniñkas (-inykas), -ė (dial.) smob. (2) kas storas, glėbiu apkabinamas, glėbininkas: Medžiai klėbininkai Šts. Klėbiniñkai rąstai Plt. Nu, kad tu už tokias klėbininkes egles tiek teduodi, ta aš su tavim nekalbuos Brs. Toks yr ąžuolas klėbiniñkas, kur par žiemą lapų nenumeta Užv. Klėbinykės pušys auga S.Dauk. Ksaveras išsitiesė kaip uoselis, ataugo savo tėvą, buvo sieksnininkas, klėbininkas Vaižg.
Dictionary of the Lithuanian Language.